Kodėl emocinis valgymas dažniausiai prasideda vakare?

Kodėl emocinis valgymas dažniausiai prasideda vakare?

Vakare emocinis valgymas sustiprėja ne dėl vienos priežasties. Dažniausiai susideda keli dalykai vienu metu: per dieną sukauptas stresas, nuovargis, mažesnis noras save kontroliuoti, stipresnis vakarinis apetitas ir įprotis maistą naudoti kaip atsipalaidavimo būdą.


Svarbu atskirti emocinį valgymą nuo paprasto alkio. Emocinis valgymas reiškia, kad maisto norisi ne todėl, kad organizmui trūksta energijos, o todėl, kad maistas padeda trumpam nurimti, pasijusti geriau ar užpildyti nuobodulį. Naujausia sisteminė apžvalga rodo, kad emocinis valgymas dažniau siejamas su stresu, neigiamomis emocijomis ir sunkumais valdant emocijas, tačiau tai nėra vienodas atsakas visiems žmonėms.


Vakare natūraliai sustiprėja apetitas

Žmogaus apetitas per parą nėra vienodas. Tyrimai rodo, kad biologiniu vakaro metu alkio jausmas ir noras saldaus, sūraus bei krakmolingo maisto gali būti stipresni nei ryte, net kai maisto kiekis ir valgymo laikas yra kontroliuojami.


Tai reiškia, kad vakare mūsų kūnas ir taip gali būti jautresnis maisto signalams. Jeigu prie to dar prisideda stresas, nuovargis ir lengvai pasiekiami užkandžiai, emociniam valgymui atsiranda dar daugiau erdvės.


Dienos stresas dažnai „atsivejamas“ vakare

Darbo dieną daug žmonių tiesiog neturi laiko sustoti ir pajusti, kaip jaučiasi. Susitikimai, terminai, telefonas, kelionė namo ir kiti reikalai užima visą dėmesį.


Vakare tempas sulėtėja, todėl išlenda tai, kas buvo nustumta dienos metu: įtampa, nuovargis, susierzinimas ar tiesiog noras save apdovanoti.

Tokiu metu maistas gali tapti greitu ir lengvai prieinamu atsipalaidavimo būdu. Ypač dažnai pasirenkamas saldus, sūrus ar riebesnis maistas, nes jis suteikia stipresnį malonumo pojūtį.


Tačiau verta žinoti, kad stresas ne visiems automatiškai padidina valgymą. Naujesni tyrimai rodo, kad kai kuriems žmonėms svarbesnė gali būti ne pati emocija, o konkreti situacija, pavyzdžiui, laiko spaudimas.


Jei dieną valgėte per mažai, vakare emocinis ir fizinis alkis gali susimaišyti

Tai labai dažna situacija.

Ryte – tik kava. Pietums – kažkas lengvo. Po pietų – dar viena kava. Vakare žmogus jaučia ne tik emocinį nuovargį, bet ir tikrą fizinį alkį.

Tuomet labai sunku suprasti, kas vyksta: ar norisi šokolado dėl streso, ar todėl, kad visą dieną buvo per mažai maisto.

Todėl prieš kaltinant save dėl emocinio valgymo verta paklausti:

  1. ar normaliai pusryčiavau?
  2. ar pietūs buvo sotūs?
  3. ar dienoje buvo baltymų ir skaidulų?
  4. ar tarp pietų ir vakarienės nebuvo labai ilgos pertraukos?

Jeigu atsakymas į kelis iš šių klausimų yra „ne“, vakarinis persivalgymas gali būti ne vien emocinis.


Miego trūkumas gali sustiprinti problemą

Kai žmogus neišsimiega, jam sunkiau valdyti emocijas ir priimti apgalvotus sprendimus. Miego trūkumas taip pat gali padidinti jautrumą stresui ir sustiprinti patrauklesnio, kaloringesnio maisto norą.

Todėl po kelių blogai išmiegotų naktų gali būti daug sunkiau vakare sustoti ties vienu sausainiu ar nedidele deserto porcija.

Jeigu emocinis valgymas dažniausiai pasireiškia dienomis, kai blogai miegojote, tai gali būti labai svarbi užuomina.


Vakaro įpročiai labai greitai tampa automatiniai

Emocinis valgymas nebūtinai kiekvieną kartą prasideda nuo stiprios emocijos. Kartais jis tiesiog tampa įpročiu.

Pavyzdžiui:

„Serialas = užkandžiai“

Kiekvieną vakarą įsijungiate televizorių ir pasiimate kažko saldaus.

„Sunki diena = maistas kaip atlygis“

Po įtemptos dienos automatiškai užsisakote picą ar desertą.

„Pagaliau turiu laiko sau = galiu pasilepinti“

Maistas tampa pagrindiniu būdu pažymėti dienos pabaigą.

Po kurio laiko vien pati situacija pradeda sukelti norą valgyti, net jei alkio nėra.


Kaip atskirti emocinį valgymą nuo fizinio alkio?

Vieno tobulo testo nėra, bet gali padėti keli klausimai.

Fizinis alkis dažniausiai:

  1. atsiranda palaipsniui;
  2. tinka įvairus maistas;
  3. sumažėja pavalgius;
  4. gali būti jaučiamas kaip tuštuma skrandyje ar energijos sumažėjimas.

Emocinis noras dažniau:

  1. atsiranda staiga;
  2. norisi labai konkretaus produkto;
  3. gali tęstis ir pavalgius;
  4. atsiranda po streso, nuobodulio, vienatvės ar nuovargio.

Svarbiausia ne bandyti kiekvieną kartą tiksliai save „diagnozuoti“, o pradėti pastebėti pasikartojančias situacijas.


Ką galima pakeisti, kad vakarinio emocinio valgymo būtų mažiau?

Dienos metu valgykite pakankamai

Pirmas žingsnis labai paprastas: pasirūpinkite, kad vakare nebūtumėte fiziškai išalkę.

Pusryčiai, sotūs pietūs ir normalus vakarienės patiekalas dažnai sumažina tą vakarinį jausmą, kai norisi suvalgyti viską iš eilės.

Turėkite kitą būdą „uždaryti“ darbo dieną

Jeigu maistas tapo vieninteliu atsipalaidavimo būdu, verta turėti bent vieną alternatyvą:

  1. trumpą pasivaikščiojimą;
  2. dušą;
  3. muziką;
  4. pokalbį;
  5. lengvą treniruotę;
  6. laiką be telefono;
  7. arbatą ir knygą.

Tikslas nėra uždrausti sau desertą. Tikslas – kad jis nebūtų vienintelis būdas nusiraminti.


Nepalikite skaniausio maisto lengviausiai pasiekiamoje vietoje

Aplinka daro daug įtakos mūsų pasirinkimams. Jeigu sausainiai stovi ant stalo, juos prisiminsite daug dažniau nei tada, kai jie padėti spintelėje.

Tai nėra gudrus psichologinis triukas. Tiesiog mažiau matomas maistas sukelia mažiau automatinių priminimų apie jį.


Pasirūpinkite miegu

Jeigu kasdien vakare labai sunku sustoti, verta pasižiūrėti, ar problema nėra nuolatinis nuovargis.

Geresnis miegas nepašalins visų emocinio valgymo priežasčių, tačiau dažnai padeda lengviau valdyti stresą ir maisto pasirinkimus.


Ką dar verta žinoti?

Emocinis valgymas nėra „blogas charakteris“. Tai gana dažnas būdas reaguoti į stresą ar nemalonias emocijas. Tačiau jei jis kartojasi beveik kiekvieną vakarą, sukelia kaltės jausmą ar tampa pagrindiniu būdu nusiraminti, verta į problemą pasižiūrėti plačiau.

Kartais užtenka geriau pasirūpinti dienos mityba, miegu ir poilsiu. Kitais atvejais gali būti naudinga pasikalbėti su gydytoju, dietologu ar psichologu, ypač jei valgymas dažnai tampa sunkiai kontroliuojamas.

Svarbiausia – ne bandyti tiesiog „labiau susiimti“, o suprasti, kas konkrečiai vakare sukelia norą valgyti.


Kaip gali padėti Cityrush?

Cityrush negali išspręsti emocinio valgymo priežasčių, tačiau gali padėti pašalinti vieną labai dažną problemą – per mažą arba netvarkingą valgymą dienos metu. Sveikos mitybos rinkiniai, mitybos rinkiniai, maistas į biurą, subalansuotas maistas į namus ir sveikas maistas visai dienai padeda iš anksto pasirūpinti pagrindiniais dienos patiekalais.

Kai dienos metu pakankamai pavalgote, vakare daug lengviau suprasti, ar iš tiesų esate alkani, ar tiesiog ieškote būdo atsipalaiduoti po sunkios dienos. Cityrush tikslas čia nėra uždrausti desertą, o padėti sukurti tokią kasdienę mitybą, kurioje sprendimus priimti tampa paprasčiau.