Ar gali įsivaizduoti kaip būtų patogu turėti šviežių ingredientų savo virtuvėje, neišėjus į parduotuvę ar turgų? Vos keli žingsniai iki palangės ir gali nusiskinti šakelę baziliko, kuriuo gali gardinti troškinius ar pusryčių sumuštinius. O, galbūt, trūksta kalendros, kurią būtų galima įmaišyti į gvakamolę? Ką jau kalbėti apie šviežius pomidorus, kuriuos gali nusiraškyti nuo šakelės. Savo „namų sodą“ galite auginti ištisus metus, vienintelis reikalavimas – šviesa ant palangės.
Ką vertėtų žinoti prieš pradedant auginti nuosavus žalumynus ant palangės?
Šviesa. Daugeliui augalų reikia 6 – 8 valandų ryškios dienos šviesos. Idealiausiai tinka langai į pietus.
Vanduo. Kiek vandens reikės augalams priklauso nuo jų rūšies, tačiau prieš laistydami įsitikinkite, kad viršutinis dirvožemio centimetras yra išdžiūvęs, taip išvengsit perlaistymo, kuris gali sukelti šaknų puvinį.
Dirvožemis. Naudokite kokybišką vazonų mišinį, kuris išlaiko drėgmę ir užtikrina tinkamą drenažą. Tokių mišinių rasite didžiuosiuose prekybos centruose ar specializuotuose parduotuvėse.
Trąšos. Pradėkite reguliariai tręšti po persodinimo arba kai augimas vėl prasideda, dažniausiai tai vyksta nuo vasario mėnesio (lėtesni augimo mėnesiai, kai nereikia tręšti yra lapkritis, gruodis, sausis).
Ką ant palangės galime sodinti balandžio mėnesį ?
Petražolės. Petražolių namų sąlygomis galima užsiauginti dviem būdais: iš šakniavaisių arba sėjant sėklas.
1. Iš šakniavaisių: petražolių šakniavaisiai sodinami į vazonėlius (svarbu, kad gylis būtų apie 20 –30 cm), nes šakniavaisis gali netilpti. Dirvos pagrindą turėtų sudaryti durpės. Svarbu, kad įstrižai nupjautumėte šakniavaisių galiukus, juos pasodinkite 5 cm atstumu vieną nuo kito, paliekant po 1–2 cm virš dirvos paviršiaus. Auginimo dienomis labai svarbu palaikyti grunto drėgmę, nes žalumynais galėsite džiaugtis jau po 10 – 14 dienų. Deja, vėliau teks sodinti naujus šakniavaisius, nes tačiau tokių petražolių vegetacijos trukmė yra maždaug mėnuo.
2. Iš sėklų: Dezinfekuokite sėklas, tuomet paskleiskite jas vazonėliuose, maždaug 1 cm atstumu vieną nuo kitos ir užberkite 3–5 mm storio grunto sluoksniu. Norint paskatinti sėklų dygimą, vazonėlius laikykite tamsioje vietoje, kurioje temperatūra siekia maždaug 20 °C. Kad gruntas neišdžiūtų, uždenkite vazonėlius maišeliu ar kita danga. Sėklos paprastai sudygsta per 10–15 dienų, tad kai jau matysite daigelius – dangą galima nuimti, o juos perkelti į vazonėlius ir pastatyti ant palangės. Svarbu nepamiršti žalumynus laistyti kas 2–3 dienas. Kai jie užaugs iki 10 – 12 cm aukščio, galite juos nupjauti peiliu arba žirklėmis.
Laiškiniai česnakai. Laiškinis česnakas – nepakeičiamas kulinaras virtuvėje. Jis suteikia pikantiškumo sumuštiniams, salotoms ir kepiniams, o jo žali lapeliai puikiai tinka maistui papuošti. Auginti laiškinį česnaką namuose – paprasta ir nereikalauja daug dėmesio. Viskas, ko jums reikia, yra keli svogūnai ir nedidelis vazonas.
Kaip pasodinti laiškinį česnaką:
- Pasirinkite tinkamus svogūnus. Sodinimui rinkitės sveikus, tvirtus ir be dėmių svogūnus. Geriausia naudoti mažus svogūnus, nes jie greičiau sudygs.
- Paruoškite vazoną. Pasirinkite pailgą vazoną, kuriame galėsite sodinti kelis svogūnus vieną šalia kito. Pasirinkite vazoninį mišinį, skirtą daržovėms ir užpildykite juo vazoną.
- Pasodinkite svogūnus. Svogūnus sodinkite taip, kad pusė arba 3/4 jų būtų žemėje. Svogūnus sodinkite 6 cm atstumu vienas nuo kito.
- Laistykite. Svogūnus laistykite reguliariai, tačiau neperlaistykite. Vanduo turi sudrėkinti dirvą, bet ne apsemti svogūnus.
- Padėkite vazoną tinkamoje vietoje. Vazoną pastatykite ant gerai apšviestos palangės. Laiškinis česnakas mėgsta šviesą, tačiau jam nekenkia ir tiesioginiai saulės spinduliai.
Derliaus nuėmimas: pirmąjį laiškinio česnako derlių galėsite nuimti praėjus 3 savaitėms po svogūnų pasodinimo. Pjaustykite tik tiek laiškų, kiek reikia, nes likusieji ir toliau augs. Laiškinis česnakas – ne tik skanus, bet ir naudingas produktas. Jis gausus vitaminų ir mineralų, padedančių stiprinti imuninę sistemą ir pagerinti virškinimą.
Pomidorai. Tai populiariausia daržovė, kurią galima auginti ant palangės. Jiems reikia daug saulės ir šilumos, todėl geriausia auginti pietinėje namų pusėje. Esant šiaurinei ir vakarinei pusėms reikės papildomo apšvietimo. Pomidorus reikia sėti 1 cm gyliu, galima iškart pasėti į didelę talpą ar vazoną, kuriame pomidorai augs. Deja, bet pagrindinė pomidorų auginimo namuose problema yra ribotas dirvožemio tūris, kuris labai greitai išdžiūsta, todėl juos reikia laistyti dažniau nei šiltnamyje (bent 2 kartus per savaitę). Tinkamą žemių skirtų pomidorams auginti mišinį rasite didžiuosiuose prekybos centruose. Rekomenduojame nuolatos prižiūrėti dirvožemio būklę – jis turi būti nuolat drėgnas. Laistyti rekomenduojama nusistovėjusiu vandeniu, kambario temperatūros.
Žinoma, savo soduose galite eksperimentuoti su begalę daržovių: agurkai, pipirai, baklažanai, cukinijos, patisonai ir dar daugybė kitų variantų!
Mūsų patarimai, kurie leis sutaupyti
Talpos daržovių auginimui:
- Pasirinkite daugkartinio naudojimo talpas: galite naudoti kartoninius arba molinius vazonus, kurie kitais metais vėl galėsite naudoti.
- Naudokite senus kibirėlius, dėžes ar net senus maišus, galite sukurti tinkamas talpas augalams auginimui be didelių išlaidų.
Kaip sutaupyti:
- Auginkite daržoves iš sėklų.
- Kompostuokite. Gamindami kompostą iš virtuvės ir sodo atliekų, galite patys sukurti nuosavas trąšas augalams.
- Dalinkis su draugais. Dalindamiesi sėklomis, sodinukais ar netgi derliaus dalimi su draugais, galite ne tik sutaupyti, bet ir pasidalinti džiaugsmu.
Natūralus augalų tręšimas:
- Bananų žievelės. Jos yra puikus magnio, natrio, vitaminų B6 ir C šaltinis. organinės medžiagos augalams tręšti. Jų galima naudoti kaip komposto dalį arba tiesiog pabarstyti aplink augalus.
- Kavos tirščiai. Juose yra daug azoto, kalio ir fosforo, todėl jie idealiai tinka kaip lėtai atpalaiduojančios trąšos.
- Kiaušinių lukštai. Kitą kartą gamindami omletą išsaugogite kiaušinių lukštus, nes jie yra nepakartojamos natūralios trąšos. Lukštuose gausu kalcio karbonato, kalio, fosforo ir magnio, o visos šios maistinės medžiagos puikiai tinka namų sodui puoselėti. Kiaušinių lukštai padidina dirvožemio šarmingumą ir sumažina pH lygį, todėl tai puikus trąšų pasirinkimas augalams, kurie klesti mažiau rūgščioje dirvoje.
- Graikinių riešutų kevalai. Geriausias dalykas apie graikinį riešutą yra jo skonis ir tekstūra. Blogiausia yra jo negražus ir varginantis apvalkalas. Vis dėlto, kai kitą kartą pasimėgausite vienu iš šių riešutų, užuot išmetę pažeistą ir nepageidaujamą kevalą tiesiai į šiukšlių dėžę – išsaugokite jį kaip sodo trąšas. Graikinio riešuto kevale yra fosforo, kalio, natrio, geležies ir cinko bei nedideli kiekiai mangano, kalcio, magnio ir vario. Graikinių riešutų kevalai gali padėti jūsų dirvožemiui tapti derlingesniam, o dėl jų abrazyvinės tekstūros pagerės dirvožemio aeracija.
