Koks maistas gali būti laikomas smegenų maistu ir kaip jį galime įtraukti į kasdienę mitybą?

Koks maistas gali būti laikomas smegenų maistu ir kaip jį galime įtraukti į kasdienę mitybą?

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog maistas, kurį valgome, veikia smegenų cheminę sudėtį ir mūsų nuotaiką. Mokslininkai teigia, kad smegenims reikia du kartus daugiau energijos nei kitoms mūsų kūno ląstelėms, o gliukozė yra vienintelis kuras, kurį smegenys gali naudoti tiesiogiai. Iš literatūros duomenų yra žinoma, jog gliukozė turi įtakos apetito ir motyvacijos lygiams. Dėl šių priežasčių svarbu kontroliuoti angliavandenių kiekį mūsų racione ir derinti maisto rūšį, stebėti, kokius angliavandenius valgome, rinktis funkcinį maistą. Taigi, čia pasirodo glikemijos indekso (GI) sąvoka, tai sistema, skirstanti maistą į kategorijas pagal jo įtaką gliukozės kiekiui kraujyje. GI nurodo, ar tam tikri maisto produktai padidina cukraus kiekį kraujyje dramatiškai, vidutiniškai ar šiek tiek. Literatūros duomenys teigia, jog maisto produktų pagamintų iš baltų miltų ir baltojo cukraus suvartojimą reikėtų riboti dėl minėtų priežasčių. Geriausias pasirinkimas yra ląstelienos turtingas maistas, o sudėtiniai angliavandeniai virškinami ilgiau, todėl gliukozė patenka į kraują lėčiau ir laipsniškai, ilgesnį laiką jaučiamas sotumo jausmas.

 

Taigi, koks maistas gali būti vadinamas smegenų maistu?

 

Riebios žuvys, tokios kaip lašiša, skumbrė ir sardinės, yra puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Omega-3 riebalų rūgštys yra svarbios smegenų vystymuisi ir funkcijai, jos padeda pagerinti atmintį, padeda susikaupti mokantis ir išlaikyti koncentraciją.


Riešutai ir sėklos – organizmo šluota. Migdolai, graikiniai riešutai, lazdyno riešutai, saulėgrąžų ir moliūgų sėklos, yra puikus vitaminų (E, B1, B2), mineralų (magnis, kalis), mikroelementų (cinko) ir antioksidantų šaltinis. Šie junginiai padeda apsaugoti smegenis nuo oksidacinių pažeidimų ir senėjimo.


Žalios lapinės daržovės – funkcinis maistas. Špinatai, brokoliai ir lapiniai kopūstai, yra puikus vitaminų, mineralų ir antioksidantų šaltinis. Špinatuose gausu kalcio, magnio, geležies, kalio, mangano ir cinko. Jie pasižymi puokšte antioksidantų: luteinas ir zeaksantinas padeda apsaugoti akis nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių. Beta karotenas yra antioksidantas, kuris organizme virsta vitaminu A, kuris yra svarbus regėjimui, imunitetui ir odos sveikatai. Brokoliai yra nepakeičiamas skaidulų šaltinis, tad turintiems virškinimo sutrikimų - tai tarsi išsigelbėjimas, jie padeda išvengti vidurių užietėjimo. Negana to, brokoliuose gausu vitaminų K,C, B9 (folio rūgšties), B6, A ir kalio. Jie yra vieni tų retų daržovių, kuriose gausu antioksidanto sulforafano, kuris pasižymi priešvėžinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis.

 

Be abejo, svarbu nepamiršti vasių. O ypač - mėlynių, nes jose esantys antioksidantai antocianai padeda itin daug susikaupimo reikalajantį darbą dirbantiems asmenims - didina koncentracijos lygį, sukuria "sharp-brain" (angl. aštrus protas) poveikį. Be mėlynių, vasaros metu galima dažnai mėgautis braškėmis, obuoliais ir kriaušėmis.

 

Paskutiniai, bet ne prasčiausi - tai karalienės pupelės ir visų aukštinami - lęšiai. Šie produktai yra neatsiejamas baltymų šaltinis, kurie reikalingi smegenų ląstelėms, nes šios nuolat atsinaujina. Be abejo, juose gausu ir folatų, kurie yra būtini naujų ląstelių, įskaitant raudonuosius kraujo kūnelius, baltuosius kraujo kūnelius ir neuronus, gamybai.

 

Kaip šį maistą galime įtraukti į kasdienę mitybą?

 

Svarbu turėti mitybos planą bei rinktis subalanuostą maistą pagal individualius asmens poreikius. O jeigu pačiam sunku aprėpti tiek daug, visada galima rinktis sveiką maistą į namus. Už jus visais rūpesčiais ir sveikos bei subalansuotos mitybos klausimais pasirūpins profesionalai.